Straipsniai

Auginti gimtosios kalbos medžiai

   Įgyvendinant projektą vyko įvairūs renginiai, skatinantys mokinius domėtis savos kalbos istorija, žmonėmis, kurie darbais prisidėjo prie to, ką šiandien turime, bei kalbos reikšme tautai, jos gyvavimui. Vienas iš renginių buvo viktorina „Kalbos labirintais“. Lietuvių kalbos pamokų metu mokiniai varžėsi, kas daugiau žino apie gimtosios kalbos žodžių kilmę bei reikšmę, geba taisyklingais žodžiais įvardinti daiktus, apibūdinti žodžius, atpažįsta Lietuvos kultūros asmenybes. Mokiniai ne tik pasitikrino savo žinias, bet ir lavino viešojo kalbėjimo, taisyklingos tarties įgūdžius. Anot mokinių, tokios netradicinės pamokos skatina juos atsakingiau mokytis lietuvių kalbos.
   Kitas renginys - „Draugiški skaitymai“. Jų metu 1–10 klasių mokiniai vieni kitiems skaitė pačių pasirinktus tekstus. Mokiniams teko bendradarbiauti ir tartis su klasės vadovu bei klausytojais. Reikėjo suderinti skaitymų laiką bei išsirinkti įdomų kūrinį. Toks netradicinis knygų skaitymas vertė mokinius labiau ir atsakingiau rinktis skaitomus kūrinius, atsižvelgiant į klausytojų amžių, pomėgius. Skaitytojai įdomiai ir išradingai pateikė skaitomus tekstus: vieni inscenizavo, kiti skaitė vaidmenimis, treti pasakojo.
   Visų kalbos raidžių sąrašas yra abėcėlė. Nuo jos ir prasideda kalbos mokymasis. Pirmiausiai pažįstame raides, garsus, juos jungiame į skiemenis, kurie vėliau išauga į didelius žodžius. „Keliaujanti abėcėlė“ – tai ikimokyklininės bei priešmokyklinės ugdymo grupių ugdytinių raidžių paroda. Jas mažieji kūrė kartu su tėvais. Kiekviena raidė – tai spalvingas šeimos pasaulis: vieni raides piešė su ratais, kiti su bitėmis, dar kiti išmargino skaičiais.
   Kiek kitokia abėcėlė sukurta vyresniųjų klasių mokinių. Ji pagaminta iš molio. Pertraukų metu mokyklos bibliotekoje vyko tikra molio terapija. Visi užsukusieji galėjo prisiliesti prie molio ir iš jo nulipdyti raidę. Iš pirmo žvilgsnio – tai tik molio gabalas. Tačiau kiek gerų emocijų jis sukelia vien prie jo prisilietus: jis ir atpalaiduoja, ir suteikia naujų jėgų, ir atveria akiračius vaizduotei. Mokinių ir mokytojų nulipdytas molines raides bibliotekininkė panaudojo kurdama parodą, skirtą kovo 11-ajai.
   Istorijos ir kalbos pažinimas neatsiejami vienas nuo kito. Pažindami savo kraštą, šalies įžymias vietas, pastatus, žmones vaikai ugdosi pagarbą kalbai, tautai, žmonėms, kultūrai. Saulėtą kovo 8-osios dieną dalis mokinių aplankė didžiausią šalyje Lietuvos Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kurioje šiuo metu yra apie 6,5 mln. knygų ir kitų spaudinių. Mokiniai sužinojo jos istoriją, vardo kilmę ir reikšmę, domėjosi bibliotekos fondo įvairove, apžiūrėjo vykusias parodas, kur rado ir savo krašto rašytojų N. Miliauskaitės bei K. Bradūno knygas, bei aplankė įvairias edukacines erdves. Įspūdį paliko vaikų ir jaunimo skyrius, kur skaitymui erdvės sukurtos tiesiog ant palangių. Kitas šios kelionės tikslas buvo aplankyti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų. Čia mokiniai dalyvavo edukacinėje pamokoje „Triukšmų įgarsinimas kino filmuose“. Kino garso režisierius Vidmantas Kazlauskas papasakojo, kaip kuriamas ir įgarsinamas profesionalus kinas. Visi pamokos dalyviai turėjo galimybę, panaudojant įvairias priemones: vandenį, krakmolą, akmenukus, lentas, įgarsinti filmą.
   Kovo 9 d. artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai mokykloje vyko 1–10 klasių mokinių sukurtų kūrybinių darbų „Gimtosios kalbos medis“ pristatymas. Išradingai ir neįprastai sukurti bei pristatyti darbai ne vieną klausytoją vertė suklusti ir įsiklausyti, kiek daug įdomių dalykų yra apie kalbą. Vieni mokiniai pasakojo apie Lietuvos kultūros asmenybes, kiti pasitelkė lietuvių liaudies išmintį, treti kalbėjo poezijos žodžiais, dar kiti aiškino, kuo panašūs medžiai, žmonės ir žodžiai. Pradinių klasių mokiniai renginio dalyvius nustebino papasakoję visą Lietuvos istoriją repo ritmu.
   Apibendrinamasis projekto „Auginame gimtosios kalbos medį“ renginys vyko Karklinių kaimo universalaus daugiafunkcio centro salėje. Čia Vilkaviškio r. Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro lietuvių kalbos mokytoja A. Biskienė bei bibliotekininkė V. Urbšienė, Keturvalakių miestelio bibliotekininkė Z. Pečiulienė bei Karklinių kaimo bibliotekininkė N. Jankauskienė dalinosi įspūdžiais, pristatė organizuotas veiklas.
   Sava kalba – ji ir gimtoji, ji ir motinos, ji ir tėviškės kalba. Mokykloje išmokta kalba tai tik medžio kamienas. O jis tvirtas dėka M. Mažvydo, K. Donelaičio, J. Jablonskio ir kitų. Ar užauginsime tvirtas šio medžio šakas, priklauso nuo mūsų pačių.
Parengė vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja A. Biskienė
ir bibliotekininkė V. Urbšienė