Straipsniai
Projekto „Donelaičio Lietuva“ diskusija, apie metų laikus „Metuose“
Kybartų K. Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Nijolė Černiauskienė diskusijos dalyvių dėmesį sukaustė itin gyveniškomis literatūrinėmis įžvalgomis. Vienas svarbiausių klausimų, kodėl žmogus toks nepatenkintas, kai aplinkui visi gyviai džiaugiasi Dievo dalijamomis dovanomis? Paaiškėjo, jog „Metuose“ galime rasti ne vieną receptą, kaip pataisyti subjurusią nuotaiką. Tai saikas, sveika gyvensena, sąžiningas darbas. Be to, mokytoja pati dažnai besilankanti Tolminkiemyje, ragino kuo gausiau ten važiuoti, parodyti dėmesį tiems, kurie rūpinasi, jog atmintis apie Pirmąjį lietuvių literatūros klasiką išliktų.
Psichologė Vytautė Venčkauskienė į pirmąjį didįjį lietuvių literatūros kūrinį pažvelgė psichologiniu aspektu. Ji „Metuose” įžvelgia nuolatinį būrų žeminimą, nuolatinį gąsdinimą, kad kažko gali nesuspėti, kad nepavyks sukaupti atsargų žiemai, kad užpuls vilkai… Psichologė įžvelgė paralelę su pirmosios nuodėmės kalte žmogaus pasąmonėje. Šalia K. Donelaičio buvo minimos Jungo, Froido ir kitų žymių psichoanalitikų pavardės. Jų mąstymas buvo sutapatintas su šių dienų problemomis Lietuvoje: patyčiomis, smurtu, savižudybėmis. Nuskambėjo retorinis klausimas – ar tik neslypi tai mūsų, lietuvių, genetikoje?
Kunigas Rytis Baltrušaitis puikiai susiejo metų laikus su tam tikrais sakramentais, atskleidė Dievo svarbą to meto žmonių gyvenime, jų maldingą, nuolankumą. Pastebėtas įdomus faktas – akivaizdi paralelė tarp K. Donelaičio „Metų” ir Senojo Testamento tekstų.
Šios diskusijos organizatoriai išjudino daug įdomių, rūpimų, skaudžių kasdien mus kamuojančių klausimų. Tokia ataka smegenims davė naudos: kažkas galbūt paliestomis temomis grįžę diskutavo namuose, mokyklose, kažkas galbūt pasiėmė vieną kitą mintį pamokai, o kažkas galbūt perskaitys didžiojo lietuvių klasiko kūrinį dar kartą ir paieškos atsakymų į naujai iškilusius klausimus. Labai tikėtina, kad K. Donelaičio „Metai“ taps ne vieno diskusijos dalyvio „stalo knyga“.
Marijampolės kolegijos lektorė V. Mickuvienė apklausė 13 studentų (iš jų 5 lituanistai), ką jie žino apie Donelaitį, jo aplinką ir kūrybą. Paaiškėjo, jog retas iš jų apie šį autorių girdėjo daugiau nei numato mokyklinės programos. Dėstytoja pasiguodė, kad jauni žmonės itin mažai žino ir apie Mažąją Lietuvą. Ateinančiais metais, minint K Donelaičio 300-ųjų metinių jubiliejų, vyks daug pažintinių renginių šia tema.
