UDC koncepcija

 PROJEKTAS

 UNIVERSALIŲ DAUGIAFUNKCIŲ CENTRŲ KONCEPCIJA

 

1. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Universalių daugiafunkcių centrų koncepcija (toliau – Koncepcija) apibrėžia universalių daugiafunkcių centrų tikslus, uždavinius, principus, tikslo grupę, veiklos organizavimą ir kokybės užtikrinimą, modelius, valdymą ir savivaldą, baigiamąsias nuostatas.

2. Koncepcija yra dokumentas, kuriuo vadovaudamosi atsakingos valstybės ir savivaldybių institucijos, atsižvelgdamos į specifinius vietos bendruomenės poreikius bei galimybes, kuria universalių daugiafunkcių centrų tinklą ir plėtoja paslaugų teikimą.

3. Koncepcija parengta atsižvelgiant į Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216).

4. Koncepcijoje vartojamos sąvokos:

4.1. Universalus daugiafunkcis centras (toliau – UDC) – švietimo, kultūros, socialines, sveikatos, sporto, užimtumo ir kitas paslaugas vaikams bei vietos bendruomenei teikianti įstaiga, kurios veikla gali būti: ikimokyklinis, priešmokyklinis ir neformalusis vaikų švietimas, vaikų priežiūra dieną, neformalusis suaugusiųjų švietimas, švietimo pagalba, specialusis ugdymas, nuotolinis mokymas pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas ar jų modulius, pramoginė, socialinė, sociokultūrinė, meninė vaikų ir suaugusiųjų veikla ir pan. UDC tikslines grupes ir atliekamų funkcijų apimtį nustato vietos savivaldos institucijos pagal vietos bendruomenės poreikius.

4.2. Mokykla – daugiafunkcis centras – UDC, kurio funkcijos apima ir bendrojo ugdymo mokyklos funkcijas, kaip yra apibrėžta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (Žin., 2011, Nr. 79-3869) patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse (toliau šioje Koncepcijoje tiek UDC, tiek Mokykla – daugiafunkcis centras bus bendrai vadinami UDC, išskyrus atvejus, kai bus aktualu šiuos du darinius atskirti).

4.3. Vietos bendruomenė - tam tikroje teritorijoje gyvenančių žmonių grupė, kuriuos sieja stiprūs ir  ilgalaikiai ryšiai, bendra grupės narių patirtis ir socialinės praktikos.

4.4. Kitos sąvokos vartojamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804), Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme (Žin., 2006, Nr. 17-589), Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-283 (Žin., 2010, Nr. 28-1333) patvirtintame 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (Žin., 2008, 95-3720; 2010, Nr. 68-3408) 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ VP3-2.2-ŠMM-04-R priemonės „Universalių daugiafunkcių centrų kaimo vietovėse steigimas“ projektų finansavimo sąlygų apraše ir kituose teisės aktuose.

 

II.                SITUACIJOS ANALIZĖ

 

5. Daugiafunkciai centrai (angl. multifunctional centers) Vakarų Europos šalyse, JAV, kitose šalyse yra ilgametes tradicijas turinti veiklos forma, prieš keletą metų (nuo 2006 m.) pradėjusi tvirtintis Lietuvoje.

5.1. Būtų netikslu teigti, kad iki tų metų panašiais principais organizuojamas darbas Lietuvoje nevyko. Anaiptol – yra nemažai panašiais principais pagrįsto darbo apraiškų: įvairios įstaigos plečia funkcijas, inicijuoja labai įvairias veiklas, kurias galima priskirti skirtingoms viešosios politikos sritims – pavyzdžiui, viešosiose bibliotekose vyksta ir vaikų, suaugusiųjų neformalusis ugdymas, jos atveria erdves bendruomenių veiklai, plėtoja atvirą darbą su jaunimu ir pan., t.y. gerokai išplečia tradiciškai suvokiamus veiklos rėmus. Pažymėtina ir tai, kad kai kuriose vietovėse skirtingų viešosios politikos sričių paslaugas pradėta kelti į vieną pastatą, pvz., leidžiant mokyklos patalpose veikti vietos bendruomenei ir savivaldybės viešosios bibliotekos filialui ar kultūros centro filialo patalpose įkurdinant neformaliojo vaikų švietimo mokyklą. Vis dėlto sisteminio požiūrio ir gerosios praktikos sklaidos, o tuo labiau – finansavimo mechanizmų UDC steigimui nebuvo, trūko ir atitinkamų teisės aktų suderinamumo, kad šie centrai galėtų sklandžiai steigtis ir veikti.

5.2. UDC užuomazgų galime rasti jau 2003 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarime Nr. IX-1700 „Dėl Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų“ (toliau – Strategijos nuostatos). Strategijos nuostatų paskirtis – suteikti pagrindą Lietuvos švietimo vizijai įgyvendinti ir sudaryti galimybę Lietuvos piliečiams, jų interesų grupėms bei valstybės institucijoms tęsti viešas diskusijas ir susitarti dėl šios vizijos įgyvendinimo kelių. Strategijos nuostatų IV skyriaus „Įgyvendinimo priemonės“ 11 punkto 4 ir 7 dalyse įtvirtinama siekiamybė sukurti ir turėti efektyvų, prieinamą ir kokybišką tiek vaikams, tiek jaunimui, tiek suaugusiems skirtą mokyklų tinklą, bibliotekas – nuotolinio mokymo centrus, taip pat numatoma išplėtoti socialines ir kultūrines mokyklų funkcijas ir taip stiprinti švietimo ir vietos bendruomenės tarpusavio sąveiką. Tuo siekiama išplėtoti tęstinę, mokymąsi visą gyvenimą laiduojančią ir prieinamą, socialiai teisingą švietimo sistemą bei užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ekonomikoje gyvenančių asmenų poreikius.

5.3. Švietimo ir mokslo ministerijos bei savivaldybių administracijų iniciatyva nuo 2006 m. Lietuvoje pradėti steigti universalūs daugiafunkciai centrai. Tai sąlygojo šios pagrindinės priežastys:

5.3.1.Sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius kaimo gyvenamosiose vietovėse, mokinių mažėjimas dėl mažėjančio gimstamumo ir emigracijos, to pasekmė – tuštėjančios kaimo gyvenamosios vietovės, gyvenviečių ir miestelių mokyklos, neefektyvus socialinių, kultūros, sveikatos priežiūros infrastruktūros naudojimas ir jos išlaikymas; ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokyklos neatitiko reikalavimų, jose atsirado nenaudojamų patalpų, kurias būtų įmanoma pritaikyti bendruomenės reikmėms;

5.3.2. Augantis įvairių neformaliojo švietimo programų (mokymasis visą gyvenimą) ir socialinių, kultūros, sveikos gyvensenos, sporto ir kitų paslaugų vietos bendruomenėms poreikis, tačiau prasta arba nepritaikyta infrastruktūra, materialinė bazė tokioms programoms ir paslaugoms teikti.

5.4. Atliepiant bendruomenės poreikius ir siekiant stiprinti švietimo prieinamumą, pirmieji UDC buvo pradėti steigti keturiose Lietuvos savivaldybėse: Alytaus, Ukmergės, Radviliškio, Rokiškio, jų paskirtis buvo tenkinti vienoje ar keliose kaimo gyvenančių vaikų ir suaugusių asmenų švietimo poreikius ir kultūros, socialines bei kitas reikmes.

5.5. Viena pagrindinių priežasčių, lėmusių intensyvią UDC plėtrą, finansavimo mechanizmo atsiradimą Lietuvoje, yra 2007 m. gruodžio 3 d. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. ISAK-2331 patvirtinta Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau – MTP plius). MTP plius parengta siekiant įgyvendinti 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioritetą „Mokymasis visą gyvenimą“ ir 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioritetą „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“, skirtos įgyvendinti Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, joje iškeltus prioritetus, tikslus ir uždavinius. Pagal MTP plius komponentą „Universalių daugiafunkcinių centrų kaimo vietovėse steigimas“ planuojama įsteigti 96 universalius daugiafunkcinius centrus kaimo vietovėse (po 2 centrus 48 savivaldybėse).

5.6. Universalūs daugiafunkciai centrai bendrame viešųjų paslaugų kontekste pasižymi šiomis išskirtinėmis savybėmis:

5.6.1. UDC remiasi bendruomene ir vadovaujasi idėja, kad gyventojai patys turi dalyvauti sprendimų priėmimo procese;

5.6.2. UDC tenkina įvairių amžiaus grupių žmonių poreikius; tikslo grupė, su kuria dirbama, yra visi bendruomenės gyventojai nepriklausomai nuo jų kilmės, socialinės padėties, religinių ar politinių įsitikinimų.

5.6.3. UDC vienoje įstaigoje teikia įvairias visuomenines paslaugas, apimančias rekreaciją, švietimą ir kultūrą, kitas sritis;

5.6.4. UDC sprendžia švietimo paslaugų kaimo vietovėse kokybės, pasirinkimo ir prieinamumo problemas;

5.6.5. UDC leidžia spręsti uždaromų švietimo įstaigų personalo įdarbinimo klausimus, išlaikant arba sukuriant naujus etatus uždaromose įstaigose;

5.6.6. UDC steigimas padeda ne tik išlaikyti paslaugas, bet ir optimizuoti savivaldybėms įstaigų išlaikymo kaštus. Nebenaudojamuose ar tik iš dalies naudojamuose pastatuose sutelkiant kelis viešųjų paslaugų teikėjus vyksta kryptingas infrastruktūros išlaikymo sąnaudų mažinimo procesas;

5.6.7. Optimizavus kaštus atsiranda daugiau galimybių plėtoti paslaugas, kurių bendruomenei iki tol trūko: pvz. organizuoti papildomo ugdymo, kryptingo laisvalaikio užimtumo veiklas, kaip prevencijos priemonių sprendžiant bendruomenės problemas. UDC gali būti organizuojamos šios erdvės papildomam ugdymui: sporto ir žaidimų (krepšinis, stalo futbolas, šachmatai, stalo tenisas ir pan.), būrelių (muzikiniai instrumentai, techninė ar kitokia kūryba, vaidyba, choreografija ir kt.), laisvalaikio (bendravimo, televizorius, skaitymas, kompiuteriai ir kt.), mokymosi (pamokų ruoša) bei kitos erdvės, priklausomai nuo konkrečios vietovės gyventojų poreikių ir disponuojamų išteklių;

5.7. UDC papildo jau nusistovėjusią viešųjų paslaugų gyventojams teikimo sistemą ta prasme, kad veiklų pasiūlymai apima ne tik tradicines paslaugas, bet ir siekiama tikslingo, įvairiapusio bei ugdomojo gyventojų laisvo laiko organizavimo, tuo pačiu sudarant sąlygas socialinio, kultūrinio (plačiąja prasme) užimtumo ir ugdymo, socializacijos pagalbos bei prevencinio pobūdžio paslaugoms.

 

III.             UDC TIKSLAS, UŽDAVINIAI

 

6. UDC tikslas – tenkinti gyvenamosios vietovės įvairių interesų ir amžiaus grupių socialinius, edukacinius, kultūrinius, laisvalaikio bei kitus poreikius, užtikrinant šiuos poreikius atitinkančių paslaugų organizavimą arti namų.

7. UDC uždaviniai:

7.1. tenkinti vietos bendruomenės vaikų ir suaugusiųjų pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius pagal neformaliojo ir/arba formaliojo švietimo programas sudarant sąlygas UDC ugdytiniams ir lankytojams rinktis polinkius, gabumus ir siekius atitinkantį ugdymosi kelią, galimybes motyvuotai keisti savo pasirinkimą;

7.2. siekti aukštos ugdymo kokybės, sudaryti sąlygas dvasiniam, doroviniam, socialiniam ir kultūriniam UDC lankytojų tobulėjimui;

7.3. sudaryti sąlygas įvairaus amžiaus asmenims tenkinti savo poreikius įvairioje meninėje, kultūrinėje ir sportinėje veikloje;

7.4. plėtoti kaimo gyvenvietės žmonių bendruomeniškumą, savanoriškumą, socialinį aktyvumą, tarpusavio supratimą ir pagalbą bei toleranciją, atsakomybę už konkrečių problemų sprendimą;

7.5. didinti socialinių paslaugų prieinamumą ir įvairovę, teikti kokybiškas socialines paslaugas;

7.6. stiprinti UDC darbuotojus, aktyvinti žmogiškųjų išteklių plėtrą, kurti UDC kaip vietos bendruomenės kultūros bei vertybinių nuostatų formavimo židinį;

7.7. vykdyti tabako, alkoholio, kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, nusikalstamumo prevenciją, imtis priemonių, užkertančių kelią ar mažinančių vyraujantį netoleruotiną elgesį, galiojančių taisyklių pažeidimus.

 

1. IV.             UDC veiklos principai

 

8. UDC veikla organizuojama vadovaujantis šiais principais:

8.1. Orientavimosi į vietos bendruomenės poreikius – UDC paslaugos, veiklos bei darbo metodai orientuojami į vietos bendruomenės įvairių grupių poreikius, gyvenimo situaciją ir sąlygas. Prieš steigiant ir/ar plėtojant UDC kaimo vietovėse, būtina atlikti kiekvienos konkrečios vietovės gyventojų poreikių analizę, užtikrinant didesnį UDC paslaugų ir gyventojų poreikių atitikimą bei veiksmingesnį jų problemų sprendimą;

8.2. Įvairovės – teikiamos paslaugos, vykdomos veiklos ir metodai pritaikomi įvairioms vietovės tikslo grupėms. UDC paslaugų teikimo formos ir pobūdis nustatomas atsižvelgiant į tikslo grupių poreikius ir galimybes, siekiant, kad jo paslaugomis galėtų pasinaudoti ir tie asmenys, kurie dėl įvairių priežasčių turi mažiau galimybių naudotis kitų įstaigų ar organizacijų teikiamomis galimybėmis;

8.3. Kompleksiškumo – teikiamos paslaugos gali apimti kelias sritis, atsižvelgiant į konkretaus asmens (šeimos) poreikius;

8.4. Papildomumo – teikiamomis paslaugomis UDC nedubliuoja kitų toje pačioje vietovėje veikiančių įstaigų ar organizacijų veiklos, o siekia papildyti paslaugų įvairovę tam, kad būtų veiksmingiau naudojami ištekliai;

8.5. Lankstumo – UDC veikla yra atvira socialiniams kultūriniams bendruomenės pokyčiams, skirtingoms gyvenimo situacijoms, sąlygoms, pasaulėžiūroms, atsinaujina kartu su vietovės ūkinės, socialinės, kultūrinės raidos kontekstu ir atitinka nuolat kintančias bendruomenės reikmes;

8.6. Prieinamumo – paslaugų prieinamumas užtikrinamas paslaugų suteikimo, patalpų įrengimo ir lankstaus panaudojimo, darbo laiko prasme, pvz. sudarant galimybes vaikams nereguliariai (kas antrą dieną, kelias valandas per dieną ir kt.) lankyti vaikų darželį, patalpas pritaikant ir suaugusiųjų švietimui (formaliam ir neformaliam) vykdyti, ir vyresnio amžiaus vaikų papildomam ugdymui organizuoti;

8.7. Aktyvaus bendruomenės įtraukimo – UDC vadovaujasi nuostata, kad gyventojai patys turi dalyvauti sprendimų priėmimo procese; siekiant nustatyti ir veiksmingai tenkinti kintančius bendruomenės poreikius, užtikrinamas vietos bendruomenės atstovų dalyvavimas priimant sprendimus dėl UDC veiklos krypčių nustatymo, vertinant veiklos rezultatus. Svarbu, kad bendruomenė netaptų tik veiklų vartotojais, bet būtų jų kūrėjai. Rezultatas šiuo atveju yra bendro UDC ir vietos bendruomenės darbo vaisius;

8.8. Tarpinstitucinio bendradarbiavimo – užtikrinama partnerystė tarp įvairių socialinių partnerių ar institucijų.

 

V.                VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

 

9. UDC paskirtis yra teikti būtiniausias, aktualiausias, konkrečios vietovės gyventojų poreikius atitinkančias paslaugas, todėl UDC pagal savo strateginius tikslus, prioritetus ir galimybes, vadovaudamiesi savo nuostatais bei Lietuvos Respublikos teisiniais aktais gali pasirinkti vykdyti pats arba užtikrinti, kad būtų vykdomos dviejų arba daugiau sričių funkcijos, pvz.:

9.1. Švietimo. Pasirinktinos švietimo veiklos sritys yra pagrįstos mokymosi visą gyvenimą idėjomis bei gali apimti visas vietos bendruomenei aktualias švietimo sritis: formalųjį ir neformalųjį vaikų ir suaugusiųjų švietimą, švietimo pagalbą (informacinės, psichologinės, socialinės pedagoginės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos) mokiniui ir (arba) mokytojui ir mokyklai, specialiojo ugdymo programas, nuotolinį mokymą pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas ar jų modulius, savišvietą, taip šalia kitų tikslų siekiant aukštesnės vietos suaugusių gyventojų kvalifikacijos, perkvalifikuojant ūkininkus alternatyviai veiklai, skatinant visuotinį gyventojų raštingumą (įskaitant kompiuterinį raštingumą), didinant pilietinį sąmoningumą ir gerinant asmeninę iniciatyvą dalyvauti valstybės, visuomeniniame gyvenime, skatinti asmens savišvietą, ugdymąsi ir saviraišką.

9.2. Kultūros. UDC veikla skatina vietos bendruomenės gyvybiškai svarbių socializacijos, saviraiškos, bendravimo poreikių tenkinimą, jis pats arba bendradarbiaudamas su kitomis vietovėje veikiančiomis įstaigomis ir organizacijomis organizuoja kultūrinę veiklą: renginius, parodas, tradicines šventes, įvairius laisvalaikio ir poilsio užsiėmimus vaikams ir suaugusiems (teatro, ansamblio, įvairių būrelių ir pan.); gali organizuoti pats arba sudaryti sąlygas savo patalpose veikti bibliotekai, muziejui, kultūros centro padaliniui;

9.3. Socialines. UDC vykdomos veiklos skatina mažiau galimybių turinčių bendruomenės narių įsitraukimą, jų prasmingą laisvalaikio užimtumą, socialinių įgūdžių ugdymą. Vykdoma socialinė veikla skirta neįgaliems, pagyvenusiems žmonėms, rizikos šeimoms bei kitiems bendruomenės nariams nelaimės, smurto ir kitais atvejais. UDC teikia bendrąsias socialines paslaugas (informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas, maitinimo organizavimas, transporto organizavimas, sociokultūrinės paslaugos ir kitos bendruomenės nariams būtinos ar reikalingos paslaugos) bei kitas socialines paslaugas (dienos centrų organizavimas, parama socialinės rizikos šeimoms ir grupėms, labdaros ir paramos teikimas bendruomenės nariams, savipagalbos grupių organizavimas). Šiai veiklai vykdyti UDC gali pasitelkti vietos bendruomeninę organizaciją, apjungti kitus vietovėje gyvenančius ar kitaip su šia gyvenviete susijusius asmenis, taip skatindamas tarpusavio supratimą ir pagalbą, toleranciją bei atsakomybę;

9.4. Sporto ir sveikatinimo. UDC gali būti organizuojama medicinos punkto veikla, sportinės veiklos (pvz. sporto salė ir varžybų organizavimas), sveikos gyvensenos skatinimas per edukacinius užsiėmimus;

9.5. Kitas funkcijas, atsižvelgiant į tai, kokių paslaugų bendruomenei trūksta; UDC jas nustato pagal kintančius bendruomenės poreikius, paslaugoms teikti taiko įvairias, geriausią poveikį užtikrinančias metodikas (pvz. atviras darbas su jaunimu, darbas su jaunomis šeimomis, kita);

9.6. Siekdami skirtingų funkcijų įgyvendinimo, UDC gali pasirinkti arba vykdyti jas patys, arba užtikrinti jų vykdymą per bendradarbiavimą su kitomis tos pačios vietovės tikslo grupėms paslaugas teikiančiomis įstaigomis ar organizacijomis, pvz., jungtinės veiklos sutarčių pagrindu;

9.7. Viena iš UDC veiklos sričių gali būti vyraujanti, o kitos – papildomos; pagal vyraujančią sritį yra sprendžiama, kuriai sričiai tam tikras UDC yra pavaldus.

 

1. VI.             KOKYBĖS UŽTIKRINIMAS

 

10. UDC veiklos kokybė priklauso nuo šios darbo formos poreikio ir naudingumo vietos lygmeniu. Pagrindinis kokybę fiksuojantis įrankis ir elementas yra konkrečių UDC strateginiai veiklos planai ir bendros veiklos vertinimo ataskaitos, rengiamos remiantis nusistatytais kokybiniais kriterijais. UDC funkcijų vykdymui, skirtingų tikslo grupių poreikių tenkinimui turi būti sukuriamos tinkamos kokybės užtikrinimo sąlygos:

10.1. Žmogiškieji ištekliai. UDC turi dirbti pakankamai kvalifikuoti darbuotojai, pagal poreikį paslaugoms teikti gali būti pritraukiami laisvai samdomi specialistai, sudaromos sutartys su regioniniais mokymo, suaugusiųjų švietimo centrais ir kitomis panašiomis institucijomis, pagal galimybes organizuojant veiklas skatinamas bendruomenės narių savanoriškas įsitraukimas;

10.2. Tinkama infrastruktūra. Reikalingos įvairių UDC apsibrėžtų tikslo grupių reikmėms ir funkcijoms vykdyti pritaikytos ir tinkamai įrengtos patalpos, įranga ir baldai, mokymo priemonės ir kt. Patalpos turi būti lengvai prieinamos tiek vietos, tiek į poreikius orientuoto darbo laiko, erdvių paskirstymo prasme. Skirtingu paros metu tomis pačiomis patalpomis gali naudotis skirtingos tikslo grupės, taip siekiant kuo geresnio patalpų panaudojimo ir pilno užimtumo;

10.3. Bendradarbiavimas. UDC veiklos pagrindas yra glaudus jo ir kitų toje pačioje teritorijoje veikiančių dalyvių – bendruomenės narių ir bendruomeninių organizacijų, interesų grupių, bažnyčios, verslo įmonių, vietos valdžios atstovų, kitų viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų (nepriklausomai nuo to, ar šios įstaigos ir organizacijos įsikūrusios UDC patalpose, ar veikia atskirai) ir pan. – tarpusavio bendradarbiavimas visais UDC veiklos organizavimo etapais: nustatant tikslo grupių poreikius, planuojant veiklas, jas vykdant bei vertinant rezultatus. Siekdamas išvengti veiklų dubliavimo, nereikalingos konkurencijos ir neefektyvaus viešųjų lėšų naudojimo, UDC derina planuojamas ir vykdomas veiklas su kitomis vietovėje veikiančiomis įstaigomis ir organizacijomis, ypač su bendruomenės centru. Šiuo tikslu gali būti steigiamos vietos koordinacinės grupės;

10.4. Pakankamas finansavimas. UDC steigėjas užtikrina tęstinį finansavimą jo veikloms vykdyti, UDC papildomai finansuoja savo veiklą iš tikslinių programų, rėmėjų ir pačių sugeneruotų lėšų;

10.5. Konstruktyvūs santykiai su UDC savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija bei kitomis įgaliotomis UDC veiklai įtakos turinčiomis institucijomis. UDC veiklą smarkiai veikia tai, kaip vyksta bendradarbiavimas įvairiais lygmenimis: idealiu atveju UDC veiklų poreikis kyla bendruomenėje, jis pirmiausiai derinamas su UDC ir jo darbuotojais, po to UDC atstovai šį poreikį derina su atitinkamu savivaldybės administracijos skyriumi; savivaldybės taryba, palaikydama prasmingas idėjas ir priimdama palankius sprendimus, taip pat prisideda prie sėkmingos UDC veiklos. Tokiu būdu yra išvengiama UDC neveiksnumo, kuris gali atsirasti dėl nepakankamo savivaldybės institucijų palaikymo. Konstruktyvumą padeda užtikrinti šios priemonės:

10.5.1. Savivaldybės administracijoje yra paskiriamas vienas už UDC veiklą atsakingas asmuo;

10.5.2. UDC direktorius yra tiesiogiai atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui, išskyrus tuos atvejus, kai UDC yra steigiamas kaip kitos įstaigos padalinys – tokiu atveju UDC įsteigusios įstaigos vadovas yra tiesiogiai atskaitingas savivaldybės administracijos direktoriui.

11. Veiklos planavimas, vykdymas ir vertinimas. UDC veikla organizuojama trimis pagrindiniais etapais:

11.1. Poreikių įvertinimas ir veiklos planavimas. UDC analizuoja esamą situaciją, identifikuoja bendruomenei jau teikiamų paslaugų spektrą, vietos gyventojų poreikius, tuo remdamiesi nustato, kokių paslaugų bendruomenei trūksta, planuoja savo veiklos kryptis, prioritetus. UDC planuojama vykdyti veikla aprašoma UDC strateginiame veiklos plane;

11.2. Veiklos įgyvendinimas. Remdamiesi numatytu planu, UDC vykdo numatytas veiklas;

11.3. Veiklos vertinimas. Šiame etape UDC įvertina vykdytą veiklą, pasiektus rezultatus ir numato tolesnes veiklas ir veiksmus, garantuojančius veiklos tęstinumą (jei veikla yra tęstinė), arba būtinas kitas veiklas. Taip pat nustatomos priežastys bei kliūtys, jei veikla nebuvo įgyvendinta sėkmingai, ir numatomi veiksmai, kaip šias priežastis ar kliūtis pašalinti. Veiklos rezultatyvumo vertinimo etapas gali vykti įgyvendinimo etapo metu, jei tai padeda veiklos įgyvendinimo kokybės užtikrinimui. Tam, kad vertinimas būtų kryptingas, UDC strateginiame veiklos plane rekomenduojama nusistatyti savo veiklos vertinimo kriterijus ir jų indikatorius, atsižvelgiant į minėtus kokybės aspektus, UDC principus ir sąlygas bei vietos kontekstą.

12. UDC veiklos kokybės užtikrinime, vykdant visuomeninę jo priežiūrą dalyvauja pačių UDC atstovai, steigėjai, vietos bendruomenės, kitų vietovės įstaigų ar organizacijų atstovai.

 

1. VII.          UDC tikslo grupėS

 

13. Siekiant kokybiškų UDC veiklos rezultatų, visų pirma būtina gerai pažinti tikslo grupes, išmanyti bendruosius ir specifinius, tik konkrečiai vietovei būdingus, tikslo grupių poreikius. Būtent nuo tikslo grupių sudėties priklauso UDC teikiamų paslaugų pobūdis ir apimtis, reikalingų pasitelkti specialistų ar partnerių poreikis, infrastruktūros pritaikymo poreikis.

14. Pačia bendriausia prasme kiekvienas UDC siekia apimti visus bendruomenės gyventojus nepriklausomai nuo jų kilmės, socialinės padėties, religinių, politinių ar kitų įsitikinimų, amžiaus, negalios ar kitų aspektų. Planuojant UDC veiklas, į šiuos aspektus yra svarbu atsižvelgti, kadangi jie nulemia skirtingus interesus, poreikius ir galimybes dalyvauti.

15. Konkrečiose vietovėse tikslo grupių sudėtis bus skirtinga; tik gerai pažįstant situaciją galima nustatyti reikalingas veiklas, pritaikyti jas pagal kintančią situaciją. Dėl to būtinas glaudus UDC bendradarbiavimas su vietos bendruomene nustatant poreikius ir juos koreguojant. Formuojant veiklos pasiūlymus, reikia atsižvelgti į jų tinkamumą tikslo grupėms pagal šiuos aspektus:

15.1. Amžiaus grupes ir jų specifiką (vaikai, jauni žmonės, jų tėvai, vyresnio amžiaus žmonės ir kt.):

15.1.1. Vaikams ir jauniems žmonėms: šalia ikimokyklinio ir priešmokyklinio, bendrojo ugdymo reikalinga vaikų dienos priežiūra, priežiūra prieš pamokas ir po jų, nenuolatinė priežiūra, vaikams skirtos bibliotekos, žaidimų grupės; neformaliojo ugdymo veikla, kūrybiniai užsiėmimai, erdvės jaunų žmonių susibūrimams ir laisvalaikio leidimui, sporto salių atvėrimas po pamokų. Mokyklų sporto aikštynai dažnai yra vienintelė vieta, kur gali rinktis ir žaisti vietos vaikai ir paaugliai;

15.1.2. Tėvams: paramos jauniems tėvams grupės; užsiėmimai, savirealizacijos galimybės dirbantiesiems;

15.1.3. Vyresnio amžiaus žmonėms: suteikiant jiems bendravimo ir savirealizacijos galimybes;

15.2. Socialinę padėtį (rizikos grupės šeimos, dirbantieji, kita). Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir (arba) socialinę atskirtį patiriantiems asmenims:

15.2.1. UDC gyventojams gali teikti bendrąsias socialines paslaugas;

15.2.2. atskiras dėmesys reikalingas darbui su mokyklinio amžiaus jaunimu (ypač sulaukusiu paauglystės), gyvenančiu socialiai ir ekonomiškai nepalankiomis sąlygomis, pavyzdžiui, sudarant sąlygas veiklai pagal atviro darbo su jaunimu principus ir įsteigiant atvirą erdvę jaunimui;

15.2.3. UDC gali vykti ugdomasis darbas su socialiai pažeidžiamais tėvais, bedarbiais (galintys vykti paraleliai su užsiėmimais, skirtais jų vaikams);

15.2.4. mokyklos-daugiafunkciai centrai vykdo minimalios ar vidutinės priežiūros priemones;

15.3. Kultūrinį ir etninį tapatumą: įvairiausios kultūrinės išraiškos formos, tokios kaip religija, etninis tapatumas, tautybė ir t.t. bei jų poveikis asmens identitetui vaidina svarų vaidmenį ir gali turėti įtakos tam tikriems jo poelgiams, nuostatoms; svarbu sudaryti galimybes bendruomenės nariams šį tapatumą išreikšti.

15.4. Visai bendruomenei aktualios sveikatos priežiūros, kultūrinės ir laisvalaikio veiklos, informacinių technologijų kabinetas, galimybė naudotis sporto sale, susirinkimų salėmis, teatro scena ir pan. Svarbu suteikti ir erdvę, skirtą bendruomenės narių susitikimams, neįpareigojančią jų įsitraukti į organizuotą veiklą, tačiau sudarančią galimybes bendravimui. Galimybė turėti erdvę kasdieniams susitikimams įvairių kartų ir interesų bei socialinės padėties žmonėms yra ypač reikšminga neformaliam mokymuisi ir bendruomeniškumo, tarpusavio ryšių stiprinimui.

16. Efektyviai išnaudojant turimus išteklius UDC gali veikti nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro.

 

1. VIII.       UDC MODELIAI

 

17. Paslaugos UDC gali būti teikiamos tiek paties centro, tiek sudarant sąlygas kitų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, klubų ir grupių vykdomoms veikloms, kai kuriais atvejais – ir privačių įmonių teikiamoms paslaugoms. Svarbu, kad UDC teiktų būtent tas paslaugas, kurios atliepia aktualius vietos bendruomenės poreikius.

18. Steigdamos UDC ir spręsdamos dėl paslaugų teikimo būdų, savivaldybės gali nuspręsti arba pradėti trūkstamas paslaugas teikti jau esamose įstaigose tiesiog priskiriant joms papildomas funkcijas – pvz., popamokinę veiklą papildomai pradėti organizuoti reabilitacijos įstaigoje,– arba, turint tinkamą UDC infrastruktūrą, šalia jo leisti veikti ar įkurdinti kitas atskiras įstaigas ar organizacijas, vykdančias svarbias viešąsias funkcijas, pvz., medicinos punktą, pašto, bibliotekos, banko filialą, vietos bendruomeninę organizaciją ir pan., nesujungiant šių įstaigų į vieną juridinį asmenį. Galimi trys UDC veiklos modeliai:

18.1. tam tikros papildomos funkcijos priskiriamos jau veikiančiai įstaigai ar jos padaliniui, t.y. visas reikalingas funkcijas vykdo vienas juridinis asmuo;

18.2. įsteigus UDC tose pačiose patalpose lokalizuojamos ir kitos įstaigos ir (ar) organizacijos, kurių paslaugos reikalingos vietos bendruomenės poreikiams patenkinti – t.y. pats UDC dalį funkcijų vykdo pats, tačiau dalies jų vykdymą užtikrina per bendradarbiavimą su kitomis tame pastate ir kitomis vietovėje veikiančiomis įstaigomis ar organizacijomis;

18.3. viename pastate veikia atskiros įstaigos, iš kurių nė viena nėra daugiafunkcis centras, tačiau šios įstaigos tarpusavyje kryptingai bendradarbiauja ir veikia laikydamosi šios Koncepcijos nuostatų.

19. Nepriklausomai nuo to, koks veiklos modelis pasirenkamas, viename pastate veikiančios įstaigos, siekdamos bendro tikslo – teikti bendruomenei reikalingas paslaugas – privalo veikti vieningai, o į sprendimų priėmimą turi būti įtraukta vietos bendruomenė.

 

1. IX.             UDC VALDYMAS, SAVIVALDA

 

20. UDC veikla organizuojama pagal UDC direktoriaus patvirtintus planus:

20.1. UDC strateginį planą, kuriam yra pritarusi UDC taryba ir savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo;

20.2. UDC metinį veiklos planą, kuriam yra pritarusi UDC taryba.

21. UDC vadovauja direktorius, kurio vienas iš pagrindinių tikslų yra užtikrinti šios Koncepcijos nuostatų įgyvendinimą centre bei bendradarbiavimą su kitomis vietovės įstaigomis ir organizacijomis nustatant UDC teikiamų paslaugų poreikį, įgyvendinant veiklas bei jas vertinant. UDC direktorius:

21.1. vadovauja UDC strateginio plano, metinio veiklos plano, švietimo programų rengimui, juos tvirtina, vadovauja jų vykdymui, organizuoja ir koordinuoja UDC veiklą pavestoms funkcijoms atlikti, uždaviniams įgyvendinti;

21.2. rengdamas veiklos planus konsultuojasi, o juos įgyvendinant užtikrina UDC bendradarbiavimą su kitomis vietovėje veikiančiomis įstaigomis ir organizacijomis, pristato joms metinės veiklos rezultatus, teikia siūlymus dėl kitų vietovėje veikiančių įstaigų ir organizacijų veiklos planų;

22. UDC savivaldos institucijos:

22.1. UDC tarybayra aukščiausia UDC savivaldos institucija. Taryba telkia UDC darbuotojus, vaikus ir / arba jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus UDC lankytojus, kitų UDC patalpose veikiančių ir į jo struktūrą neįeinančių įstaigų ir organizacijų atstovus, vietos bendruomenę demokratiniam UDC valdymui, padeda spręsti UDC aktualius klausimus, atstovauja teisėtiems UDC interesams prieš direktorių, atlieka visuomeninę UDC valdymo priežiūrą.

22.1.2. Viena iš UDC tarybos užduočių – užtikrinti ją sudarančių įstaigų ir organizacijų bei asmenų įsitraukimą į bendrų klausimų sprendimą, tarpusavio bendradarbiavimą.

22.1.3. UDC taryba:

22.1.3.1. teikia siūlymus dėl UDC strateginių tikslų, uždavinių ir jų įgyvendinimo priemonių;

22.1.3.2. pritaria UDC strateginiam planui, UDC metiniam veiklos planui, UDC darbo tvarkos taisyklėms, kitiems UDC veiklą reglamentuojantiems dokumentams, teikiamiems UDC direktoriaus;

22.1.3.3. teikia siūlymus UDC direktoriui dėl UDC nuostatų pakeitimo ar papildymo, UDC vidaus struktūros tobulinimo;

22.1.3.4. svarsto UDC lėšų naudojimo klausimus;

22.1.3.5. išklauso UDC metines veiklos ataskaitas ir teikia siūlymus UDC direktoriui dėl centro veiklos tobulinimo;

22.1.3.6. teikia siūlymus UDC savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai dėl centro materialinio aprūpinimo, veiklos tobulinimo;

22.1.3.7. svarsto UDC bendruomenės narių iniciatyvas ir teikia siūlymus UDC direktoriui;

22.1.3.8. pasirenka UDC veiklos įsivertinimo sritis, atlikimo metodiką, analizuoja įsivertinimo rezultatus ir priima sprendimus dėl veiklos tobulinimo;

22.1.3.9. teikia siūlymus dėl UDC darbo tobulinimo, saugių ugdymo ir darbo sąlygų sudarymo;

22.1.3.10. talkina formuojant materialinius, finansinius ir intelektinius išteklius;

22.1.3.11. svarsto UDC direktoriaus teikiamus klausimus;

22.1.3.12. sprendžia kitus su UDC veikla susijusius klausimus.

22.2. Darbuotojų taryba – nuolat veikianti savivaldos institucija darbuotojų profesiniams bei bendriesiems veiklos klausimams spręsti. Ją sudaro UDC direktorius, visi UDC dirbantys tiesiogiai ugdymo procese dalyvaujantys ir į veiklų organizavimą įsitraukiantys asmenys.

22.2.1. Darbuotojų tarybai vadovauja, jos posėdžius šaukia UDC direktorius.

22.2.3. Darbuotojų taryba svarsto ir priima nutarimus teisės aktų nustatytais ir UDC direktoriaus teikiamais klausimais.

 

X.                BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

23. Atsakingos institucijos turėtų siekti kurti ir palaikyti tokį UDC tinklą, kad įvairios reikalingos paslaugos būtų išlaikomos vietos bendruomenėse.