Naujienos

Į tėviškę veda kelias

Projekto „Į tėviškę veda kelias“ nuostatai  

 Spalio 20 d. į Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro kiemą susirinko gausus būrys Keturvalakių miestelio bendruomenės, mokyklos, Karklinių UDC narių.  Čia paskelbta bėgimo „Į tėviškę veda kelias“ pradžia. Tai dar viena projekto, skirto poetės Nijolės Miliauskaitės-Bložienės atminimui pagerbti, veiklų. Šios akcijos tikslas – aplankyti rašytojos gimtinę. Prie starto linijos rikiavosi Keturvalakių seniūnijos seniūnas Gintautas Urbšys, mokyklos mokytojai, kiti darbuotojai, mokiniai, jų tėvai, Karklinių UDC darbuotojai. Bėgimo pradžią paskelbė mokyklos direktorė Violeta Šaukščiuvienė. Visi dalyviai, kas greičiau bėgdami, kas spartesniu žingsniu eidami, skubėjo link poetės tėviškės.

   Vadinamoje Paliokynėje dabar įsikūrę nauji šeimininkai. Tai Zenonas ir Rūta Andriušaičiai, kurie labai svetingai į savo kiemą priėmė gausų būrį bėgimo dalyvių. Čia vaišino kvapnia lauko žolelių arbata, naminiu varškės sūriu, sausainiais. Mokiniai galėjo pavaikščioti rašytojos vaikystėje išbraidytomis Rausvės pakrantėmis, pasigrožėti tvyrančia laukų platybe.  „Vieškeliu per kalvas, kur vilnyte vilnija / rugiai, geltoni geltoni, kur saulė/ staiga pamatai – ežeras/ dešinėj,/ dabar netoli jau, ties tuo nežymiu/ kryželiu į kairę, palei upelį,/ mano tėvo/ gimtieji namai...“ taip apie savo tėviškę rašė poetė N. Miliauskaitė-Bložienė.

   Atsiminimais apie rašytojos vaikystę ir jaunystę, skausmus ir džiaugsmus dalinosi jos teta Sofija Litvinskienė. Ji parodė ir sukauptą niekur nerodytų dukterėčios nuotraukų albumą.

   Taigi projektas „Į tėviškę veda kelias“, skirtas poetės N. Miliauskaitės-Bložienės atminimui pagerbti, prasidėjo keturvalakiečių bei kitų bendruomenių narių bendradarbiavimu, įsijungimu į bendruomeniškas netradicines veiklas. Džiugu, kad yra neabejingų savo krašto žmonių istorijai, norui pažinti ir žinoti, atminti ir pagerbti.

Parengė Vilkaviškio r. Keturvalakių mokyklos-daigiafunkcio centro vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja Aušra Biskienė ir bibliotekininkė Vilija Urbšienė

 

 

 ,,Kai kalbi apie žmogų, giliai įsirėžusį atmintyje ir širdyje, labai sunku sakyti buvo. Buvo

   Nijolė - mokinukė su kasom, iš Keturvalakių atvykusi į Marijampolės mokyklą-internatą, buvo neeilinių kultūrinių polėkių studentė, buvo moteris, pasišventusi savo vyrui, Druskininkų miškuose ir panemunėse meditavusi ir grybavusi... Buvo poetė – visą laiką poetė – su Dievo dovana.“ Taip apie mūsų krašto poetę rašė jos buvusi mokytoja L. Viliūnienė.

    Lapkričio mėnesį bibliotekoje vyko poetės N. Miliauskaitės-Bložienės poezijos skaitymai. Skambant gitaros muzikai, kurią atliko 8 klasės mokinė V. Nemuraitė, eilėraščius skaitė mokyklos  direktorė V. Šaukščiuvienė, kun. Rytis Baltrušaitis, seniūnas G. Urbšys. mokyklos darbuotojai: A. Biskienė su dukra Deimile, V. Senkuvienė, V. Urbšienė, V. Melnykienė, J. Puskunigienė, L. Miežlaiškienė, K. Nemurienė. Savo kūrybos eiles deklamavo 8 klasės mokinė K. Kazlauskaitė.

   Taip pat bibliotekoje surengta straipsnių, nuotraukų, poetės knygų paroda. Nuotraukos surinktos iš mokyklos metraščio, knygas paskolino buvusi poetės kaimynė D. Raulinaitienė,  buvusi mokyklos mokytoja M. Paškevičiūtė, Keturvalakių miestelio biblioteka.

Parengė Vilkaviškio r. Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja Aušra Biskienė ir bibliotekininkė Vilija Urbšienė

       

 

    Įpusėjo projektas „Į tėviškę veda kelias“, skirtas kraštietės poetės N. Miliauskaitės-Bložienės atminimui paminėti. Sausio 26-27 d. lietuvių kalbos pamokų metu mokiniai skaitė ir analizavo poetės eilėraščius. Pamokos vyko mokyklos bibliotekoje. Jas vedė vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja Aušra Biskienė bei bibliotekininkė Vilija Urbšienė. Mokiniai ne tik skaitė ir analizavo poetės kūrybą, tačiau sužinojo įdomių biografinių faktų apie rašytoją. Perskaitę ne vieną poetės eilėraštį, atpažino aprašytas jiems gerai pažįstamas miestelio vietas, stebėjosi, jog poezija kuriama aprašant labai paprastus dalykus, o išklausytą eilėraštį nesunku atpasakoti.

    Pamokų pabaigoje visų klasių mokiniai apibendrindami pastebėjo, kad poetės N. Miliauskaitės-Bložienės kūryboje nepaprastumas slypi paprastuose, kasdieniškuose dalykuose.

 Parengė vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja Aušra Biskienė

 ir bibliotekininkė Vilija Urbšienė

    

 

    Pagrindinė poetės kūrybos tema – tikrų namų ilgesys, savo tapatybės ieškojimas, trapus pasaulio grožis. Eilėraščiai pagrįsti skaudžia kūrėjos patirtimi. Pagrindiniai stilistiniai eilėračių bruožai – polinkis į minimalizmą, glaustumą, būdingos pasakojimo nuotrupos ar scenos.

    Eilėraščiai proziški, būdinga paprastos kasdieniškos detalės, lakoniškas pasakojimas, kuriame daiktai, žmonių portretai, gamtovaizdis, erdvės detalės turėtų kviesti į negrįžtamai prarastus namus, atkuriamus tik sapnuose ir vaikystės prisiminimuose. Juose atgyja beveik pasakiška, bet konkreti, tapybiška namų erdvė.

    5-10 klasių mokiniai įsigilinę į poetės kūrybą, iliustravo eilėraščio eilutes tušu.

***

esi tik veidrodis, kuriame
atsispindi dienos
ir gėlės
parvežtos dviračiu iš laukų ir lankų

metų

laikų kaita, iš ežero
raudona
bažnyčia, žmonės, vėliavos, Niemeno
įsikūnijimas

jaunos

mergaitės svajonės
veidas, balsas
balta vienaragio galva
besiilsinti ant kelių

veidrodis, kuriame

vyksta slaptas gyvenimas

mažas patamsėjęs veidrodėlis

rastas kape

Miliauskaitė, Nijolė. Uršulės S. portretas: Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1985.

 ***

vėl esu tas mikčiojantis vaikas
tamsiam kambary, apsupta
nesuprantamos baimės
vaiduoklių

mintyse

tariu tavo vardą
užsikirsdama
skiemenuodama

taurią kaktą

paliečiu nedrąsiai

virpanti

kompaso rodyklė
atsigręžiu į šiaurę

tavo pasaulis

beribis rūstus nepagražintas

Miliauskaitė, Nijolė. Uršulės S. portretas: Eilėraščiai. - Vilnius: Vaga, 1985.

Dailės mokytoja L. Urbšytė

   

 

   Lietuvos istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis datomis. Dalis jų yra ne tik svarbios ir minėtinos. Tai datos, kada padėtas valstybės pamatas, paskelbtas naujos valstybės gimimas ir atgimimas. Būtent tokia yra Vasario 16-oji – diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, gerbiančiam savo šalies praeitį, entuziastingai veikiančiam dėl tėvynės dabarties ir viltingai žvelgiančiam į gimtinės ateitį.

   Keturvalakiečiai Lietuvos Valstybės atkūrimo dieną paminėjo visi kartu, susirinkę į netradicinį renginį „Širdies labirintas“, kurį organizavo Keturvalakių parapija, bendruomenė, seniūnija, mokykla-daugiafunkcis centras. Šventė prasidėjo šventomis Mišiomis už Valstybę, kurias aukojo kunigas R. Baltrušaitis. Iškilmingą nuotaiką sukūrė Marijampolės mišraus choro „Šešupė“ (vadovas P. Pavilionis) atliekamos giesmės. Po Mišių šventės dalyviai rinkosi Keturvalakių bendruomenės namuose, kur vyko šventinis koncertas ir kraštietės N. Miliauskaitės-Bložienės naujos poezijos knygos „Širdies labirintas“ pristatymas.

Susirinkusius šventės dalyvius pasveikino Vilkaviškio savivaldybės administracijos direktorius V. Gavėnas, Keturvalakių seniūnijos seniūnas G. Urbšys, Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė V. Šaukščiuvienė. Kalbėjusieji pabrėžė, kaip šiandien svarbu veikti vieningai ir atsakingai.

   Valstybės pagarba prasideda nuo pagarbos žmogui. Išmokę gerbti ir vertinti vieni kitus, dėkodami už mažus ir didelius darbus, būsime stiprūs savo tautos sergėtojais bei puoselėtojais. Nuo pagarbos savo krašto žmonėms prasideda pasididžiavimas ir savo valstybe. Todėl šis Vasario 16-osios dienos paminėjimas ir buvo skirtas iš Keturvalakių kilusios poetės N. Miliauskaitės atminimui pagerbti. Prisiminimais apie rašytoją dalinosi literatūros kritikė, knygos „Širdies labirintas“ sudarytoja, buvusi poetės studijų draugė J. Riškutė. Ji pasakojo apie skaudžią poetės vaikystę, mokyklinius metus, praleistus internatinėje mokykloje, ir dienas, besimokant universitete. Taip pat pristatė N. Miliauskaitės kūrybą, kurioje apie paprastus kasdieninius dalykus kalbama nepaprastai, atskleidžiant savitą žodžio skambesį, kuriant išskirtinumo įvaizdį.

   Susirinkusieji turėjo galimybę pasiklausyti ir poetės eilėraščių, kuriuos skaitė Kauno Nacionalinio Dramos teatro aktorė I. Paliulytė. Dainomis ne vieno šventės dalyvio širdį džiugino Marijampolės mišrus choras „Šešupė“.

   Pasibaigus renginiui šventės dalyviai išsiskirstė pakylėta širdimi. Juk „Vasario 16-oji – vilties žiburys, įkvepiantis mus atlikti pagarbos vertus darbus – kurti laisvą, demokratinę valstybę, gerbti laisvę ir tiesą, remtis bendrystės ir santarvės dvasia“. Branginkime tai, ką turime. Būkime garbingi sau, savo artimui, savo Valstybei.

Parengė lietuvių kalbos mokytoja A. Biskienė

    

 

   Šiais mokslo metais mokykloje vykdytas projektas „Į tėviškę veda kelias“, skirtas poetei N. Miliauskaitei atminti.  Projekto tikslas – įprasminti poetės kraštietės N. Miliauskaitės-Bložienės kūrybinę veiklą, supažindinant mokinius su rašytojos biografija, kūryba.

   Gegužės 25 d. lietuvių kalbos pamokų metu vyko apibendrinamosios projekto veiklos:  bibliotekininkė V. Urbšienė priminė nuveiktus darbus, lietuvių kalbos mokytoja A. Biskienė apibendrino nagrinėtą poetės kūrybą. Viso projekto baigiamasis akcentas – literatūrinė kompozicija pagal rašytojos eiles.

   5, 6, 8 klasių mokiniai remdamiesi N. Miliauskaitės eilėraščiais kūrė trumpus spektaklius: kūno plastika, žodžio skambesiu perteikė įvairias nuotaikas, mintis. Kadangi poetės kūrybos temos yra gimtųjų namų ilgesys, gimtinės gamta, tam pasirinkta netradicinė aplinka – mokyklos beržynas ir šalia mokyklos esanti klėtelė. Mokiniai dirbdami grupėse sukūrė 2–4 minučių vaidinimus, kuriems sugalvojo ir metaforiškus pavadinimus: „Pareinu...“, „Šilko juosta“, „Mieli namai“, „Namų trupiniai“, „Trapi gėlė“.

   Mokiniai buvo patenkinti tokiu netradiciniu prisilietimu prie poezijos. Apibendrindami pasirodymus negailėjo vieni kitiems pagyrimo žodžių.

Parengė vyresnioji lietuvių kalbos mokytoja Aušra Biskienė ir bibliotekininkė Vilija Urbšienė

     

 

   Vasario 16-oji į kiekvieno mūsų gyvenimą atėjo mažais žingsneliais: pirmiausia galbūt kaip data, kurią liepė atsiminti ar išmokti istorijos ar lietuvių kalbos mokytoja; data, už kurios nežinojimą galėjai ir gali gauti dvejetą. Data, kurią senelis minėjo kalbėdamas apie gyvenimą anksčiau. Atėjo ši diena iš visokiausių skaitomų knygų ištraukų, bylojančių, kad tyliai ją švęsdavo anksčiau ne mitinguose, bet savo širdyje. Iš mažų patyrimų formavosi kiekvieno mūsų pažinimas apie tautą, kurią šiandien žino daug kas pasaulyje: ji yra prie Baltijos jūros – tai Lietuva. Šiandien ji – dalis kiekvieno mūsų. Turime kuo didžiuotis – turime savo valstybę. Tai ne tik valdžia, įstatymai, sienos, simboliai, pripažinimas. Valstybė – tai pirmiausia jos žmonės. Žmonės, kurie ją kūrė, gynė, kurie ja tiki.
   Minint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį svarbu prisiminti ne tik tuos, kurie aktyviai veikdami garsina kraštą, bet ir tuos, kukliuosius, tačiau neeilinių polėkių bei pasišventusius savo veiklai. Vasario 16-ąją Keturvalakiuose įamžintas kraštietės poetės Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Nijolės Miliauskaitės-Bložienės atminimas: prie mokyklos atidengta atminimo lentelė, kad prieš penkiasdešimt dvejus metus čia mokėsi rašytoja. Lentelės atidengimas – tai paskutinis prieš dvejus metus Vilkaviškio r. Keturvalakių mokykloje-daugiafunkciame centre pradėto vykdyti projekto „Į tėviškę veda kelias“ akcentas.
   Projekto organizatorės lietuvių kalbos mokytoja Aušra Biskienė ir bibliotekininkė Vilija Urbšienė, paskatintos mokyklos direktorės Violetos Šaukščiuvienės bei Keturvalakių seniūno Gintauto Urbšio, iškėlė tikslą - įprasminti poetės kraštietės Nijolės Miliauskaitės-Bložienės kūrybinę veiklą, supažindinant mokinius su rašytojos biografija, kūryba, atminimo ženklu pažymint, kad menininkė mokėsi Keturvalakių mokykloje. Organizuotos netradicinės veiklos, skatinusios mokinius, ir ne tik, didžiuotis savo krašto žmonėmis ir suvokti save kaip istorijos žinovą bei puoselėtoją.
   Įgyvendinant projektą vyko draugiškas mokyklos ir Keturvalakių bendruomenės narių bėgimas į poetės tėviškę, esančią Keturvalakiuose. Klasių valandėlių metu mokiniai žiūrėjo ir aptarė režisieriaus Vytauto V. Landsbergio dokumentinį filmą „Verdenė“. Per lietuvių kalbos pamokas skaitė ir analizavo poetės kūrybą, kurioje nepaprastumas slypi paprastuose, kasdieniškuose dalykuose. Taip pat pagal N. Miliauskaitės-Bložienės eilėraščius kūrė menines kompozicijas. Mokyklos bibliotekoje vyko rašytojos eilėraščių garsiniai skaitymai. Organizuotas susitikimas su poetės teta Sofija Litvinskiene, kuri pasidalino atsiminimais apie rašytojos vaikystę ir jaunystę, skausmus ir džiaugsmus, parodė ir sukauptą niekur nerodytų dukterėčios nuotraukų albumą. Taip pat Keturvalakiuose vyko N. Miliauskaitės-Bložienės poezijos knygos „Širdies labirintas“ pristatymas, kurį organizavo buvęs klebonas kunigas R. Baltrušaitis. Tada prisiminimais apie rašytoją dalinosi literatūros kritikė, knygos „Širdies labirintas“ sudarytoja, buvusi poetės studijų draugė J. Riškutė.
   Taigi, minėdami Lietuvos nepriklausomybės šimtąsias metines, atsigręžiame atgal tam, kad įvertintumėme, pagerbtume tai, kas nuveikta dėl to, ką turime šiandien. Todėl kurdami naują šimtmetį gyvenkime, kad ateinančios kartos XXII amžiuje prisimintų MUS. Juk laisvė yra dalyvavimas, maksimalus įsitraukimas, pastangos, kūrybiškumas, nuolatinė paieška, stereotipų atsikratymas ir naujų horizontų paieška.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aušra Biskienė

   

   2020 metų sausio 23 d. poetei Nijolei Miliauskaitei-Bložienei būtų sukakę 70 metų. Šia proga mokykloje mokytojai ir mokiniai susirinkę į rytmetį tylos minute paminėjo iš Keturvalakių kilusios poetės, Nacionalinės premijos laureatės Nijolės Miliauskaitės-Bložienės atminimą. Bibliotekininkė Vilija Urbšienė trumpai priminė rašytojos biografiją, o lietuvių kalbos mokytoja Aušra Biskienė pasidalino pačios rašytojos, jos sesers Benitos Miliauskaitės prisiminimais.
   „Giliai giliai manyje, kažkur pačiame mano esybės dugne, yra kažkas, kas visada budi ir viską stebi, viską atsimena, viską žino. Renka po kruopelytę įspūdžius, vaizdus, garsus ir spalvas, krauna tamsiame lobyne ir palieka ten fermentuotis, keistis, transformuotis. Prireikus – atneša kartais ir į eilėraštį. Nesikišu į tai, tiesiog esu. O kai rašau, gal savaime ateina tai, kas tą akimirką turėtų ateiti?“ – N. Miliauskaitė.

Parengė lietuvių kalbos mokytoja Aušra Biskienė

   

  Pagarba tautai prasideda nuo pagarbos žmogui. Stiprinant jaunosios kartos pilietiškumą bei suvokimą, kiek mums svarbus yra žmogus, kaip ir kodėl turime didžiuotis tais, kurie kuria, kovoja dėl savęs, dėl kitų, auginame stiprų, turintį savo nuomonę Lietuvos pilietį, savo krašto mylėtoją. Sausio 24 d. grupė 3–10 klasių mokinių lankėsi Antakalnio kapinėse. Čia pagerbė iš Keturvalakių kilusios poetės Nacionalinės premijos laureatės Nijolės Miliauskaitės-Bložienės atminimą. Apsilankę ant rašytojos kapo uždegė žvakę bei kartu su Keturvalakių bendruomenės atstove L. Kuršvietiene padėjo gėlių. Prisiminimais apie poetės vaikystę pasidalino jos sesuo Benita Miliauskaitė. Ji papasakojo apie Nijolės pomėgį namuose kurti teatrą.
   Pagarbą mokiniai išreiškė ir Lietuvos Laisvės gynėjams, žuvusiems per 1991-ų metų sausio 13-osios įvykius. Čia mokiniai uždegė atminimo žvakes, rimties minute pagerbė jų atminimą.

Parengė lietuvių kalbos mokytoja Aušra Biskienė