Naujienos

Į tėviškę veda kelias

   Vasario 16-oji į kiekvieno mūsų gyvenimą atėjo mažais žingsneliais: pirmiausia galbūt kaip data, kurią liepė atsiminti ar išmokti istorijos ar lietuvių kalbos mokytoja; data, už kurios nežinojimą galėjai ir gali gauti dvejetą. Data, kurią senelis minėjo kalbėdamas apie gyvenimą anksčiau. Atėjo ši diena iš visokiausių skaitomų knygų ištraukų, bylojančių, kad tyliai ją švęsdavo anksčiau ne mitinguose, bet savo širdyje. Iš mažų patyrimų formavosi kiekvieno mūsų pažinimas apie tautą, kurią šiandien žino daug kas pasaulyje: ji yra prie Baltijos jūros – tai Lietuva. Šiandien ji – dalis kiekvieno mūsų. Turime kuo didžiuotis – turime savo valstybę. Tai ne tik valdžia, įstatymai, sienos, simboliai, pripažinimas. Valstybė – tai pirmiausia jos žmonės. Žmonės, kurie ją kūrė, gynė, kurie ja tiki.
   Minint Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį svarbu prisiminti ne tik tuos, kurie aktyviai veikdami garsina kraštą, bet ir tuos, kukliuosius, tačiau neeilinių polėkių bei pasišventusius savo veiklai. Vasario 16-ąją Keturvalakiuose įamžintas kraštietės poetės Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Nijolės Miliauskaitės-Bložienės atminimas: prie mokyklos atidengta atminimo lentelė, kad prieš penkiasdešimt dvejus metus čia mokėsi rašytoja. Lentelės atidengimas – tai paskutinis prieš dvejus metus Vilkaviškio r. Keturvalakių mokykloje-daugiafunkciame centre pradėto vykdyti projekto „Į tėviškę veda kelias“ akcentas.
   Projekto organizatorės lietuvių kalbos mokytoja Aušra Biskienė ir bibliotekininkė Vilija Urbšienė, paskatintos mokyklos direktorės Violetos Šaukščiuvienės bei Keturvalakių seniūno Gintauto Urbšio, iškėlė tikslą - įprasminti poetės kraštietės Nijolės Miliauskaitės-Bložienės kūrybinę veiklą, supažindinant mokinius su rašytojos biografija, kūryba, atminimo ženklu pažymint, kad menininkė mokėsi Keturvalakių mokykloje. Organizuotos netradicinės veiklos, skatinusios mokinius, ir ne tik, didžiuotis savo krašto žmonėmis ir suvokti save kaip istorijos žinovą bei puoselėtoją.
   Įgyvendinant projektą vyko draugiškas mokyklos ir Keturvalakių bendruomenės narių bėgimas į poetės tėviškę, esančią Keturvalakiuose. Klasių valandėlių metu mokiniai žiūrėjo ir aptarė režisieriaus Vytauto V. Landsbergio dokumentinį filmą „Verdenė“. Per lietuvių kalbos pamokas skaitė ir analizavo poetės kūrybą, kurioje nepaprastumas slypi paprastuose, kasdieniškuose dalykuose. Taip pat pagal N. Miliauskaitės-Bložienės eilėraščius kūrė menines kompozicijas. Mokyklos bibliotekoje vyko rašytojos eilėraščių garsiniai skaitymai. Organizuotas susitikimas su poetės teta Sofija Litvinskiene, kuri pasidalino atsiminimais apie rašytojos vaikystę ir jaunystę, skausmus ir džiaugsmus, parodė ir sukauptą niekur nerodytų dukterėčios nuotraukų albumą. Taip pat Keturvalakiuose vyko N. Miliauskaitės-Bložienės poezijos knygos „Širdies labirintas“ pristatymas, kurį organizavo buvęs klebonas kunigas R. Baltrušaitis. Tada prisiminimais apie rašytoją dalinosi literatūros kritikė, knygos „Širdies labirintas“ sudarytoja, buvusi poetės studijų draugė J. Riškutė.
   Taigi, minėdami Lietuvos nepriklausomybės šimtąsias metines, atsigręžiame atgal tam, kad įvertintumėme, pagerbtume tai, kas nuveikta dėl to, ką turime šiandien. Todėl kurdami naują šimtmetį gyvenkime, kad ateinančios kartos XXII amžiuje prisimintų MUS. Juk laisvė yra dalyvavimas, maksimalus įsitraukimas, pastangos, kūrybiškumas, nuolatinė paieška, stereotipų atsikratymas ir naujų horizontų paieška.

Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Aušra Biskienė