Straipsniai

Naudinga pažintis

    Taip pat aplankėme didįjį apskrities sąvartyną ir mechaninio-biologinio apdorojimo gamyklą.  Nustebino didžiuliai kalnai jau sutvarkytų atliekų ir dar tuščių celių dydis. Jos pildomos labai sparčiai, mat esame regionas, kuris surenka daugiausiai atliekų Lietuvoje (vienas žmogus per metus į aplinką išmeta apie 500 kg šiukšlių). Patekus į gamyklos vidų nosį, žinoma, nepamalonino kvapai. Pamatėme biotunelius, kuriuose yra kaitinamos biodegraduojančios atliekos. Labiausiai nustebino tai, jog nemalonus kvapas po proceso į aplinką nepatenka: oras yra filtruojamas per didžiulę cisterną, pripildytą medžio drožlių, kurios visa tai sugeria.  Gamyklos kieme įrengta elektros jėgainė. Ten iš sąvartyno dujų gaminama elektros energija, kurios užtenka įstaigos reikmėms, o kita dalis parduodama. Šalia pamatėme ir žaliųjų atliekų aikštelę. Čia gyventojai, kurie puoselėja savo namų apliką,  atvyksta įsigyti komposto, kurį, aišku, ir patys gali pasigaminti namuose.

   Pakeliui L. Burbienė papasakojo apie senovės Romos gyvenimą, to laikmečio žmonių suvokimą apie tvarką (tiksliau, visišką jos nebuvimą), šiuolaikinio pasaulio pagrindinę problemą – besaikį viso ko naudojimą, net nesusimąstant, kiek šiukšlių mes patys savavališkai sau sukuriame. Pasirodo, jog iki tol, kol pagaminamas mobilus telefonas, į aplinką išmetama 75 kg atliekų. Pagalvokime, ar tikrai būtina šį aparatą keisti taip dažnai vien dėl to, kad jau rinkoje atsirado naujesnis modelis!..

   Anot Ž. Kusto, ,,anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą”. Kažin, ar nebaugina Ji mus vis didesnėmis stichinėmis nelaimėmis, kurių kaltininkai mes patys ir esame?

Vyresnioji anglų kalbos mokytoja, ERASMUS+ projekto vadovė  Vida Senkuvienė